užuolankinis

užuolankìnis, -ė adj. (2) NdŽ, užúolankinis (1) NdŽ 1. NdŽ su užuolanka, netiesus. | prk.: Be jokių užuolankinių kelių stačiai pasiteiravo: – Pas ką? rš. 2. netiesioginis: Pergyvenimą šulniųjų [įpėdinių] Darvinas Spenceris pavadino „užuolankiniu prisitaikinimu“ J.Šliūp.